Atrodo, kad jis niekada neateis. Jau kovo pabaiga. Jau kovai parskrido ir maklinėja ant įšalusios žemės netikėdami, kak sliekai negali prasimušti į paviršių. Jau kūnas kiekvieną rytmetį matydamas pro langą saulės nuauksintus medžius tiesiog nieko kito ir nebesitiki kaip tik dešimties laipsnių šilumos. Bet….. Bet noriu pasakyti, kad pavasaris ateis. Nes jis yra mūsų širdyse. Ir kaip nuostabu jį sutikti blaivam.